barakatas

barakãtas sm. (2) žr. barakatinas: Nupynė barakãtą Vrn.

◊ barakãtą sùkti siausti, triukšmauti, linksmintis: Tik palik vienus vaikus, tujau pradės sukti barakatą Vvr. Vakaro galą pasùksim barakãtą Slnt.